Velykos — kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė.

Vaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė Velykė. Ji dažo kiaušinius, o Velykų naktį sudeda juos į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Iš ryto kiekvienas vaikas ant palangės rasdavo po du Velykės kiaušinius.

Po šv. Velykų antradienį darželyje vaikus sutiko Kiškienė ir Velykė su saldžiais riestainiais, o įdienojus, maloniai šviečiant saulutei susirinkome į bendrą šventę darželio kieme. Čia vaikus pasitiko ne tik Kiškis ir Velykė, bet ir linksmasis Kiaušinis su kuriuo vaikai šoko, dainavo, žaidė žaidimus.